Gimtadieninių žaidimų skiltyje yra aprašytas žaidimas „Suvaidink pasaką”. Visai nesenai teko šį žaidimą išbandyti. Šiam žaidimui mes pasiruošėme visiems gerai žinomą pasaką „Pelenė”. Šią pasaką gerokai sutrumpinome ir perkūrėme, įterpdami naujų posakių, pakeisdami veikėjų žodžius, veikėjų veiksmus ir t.t. Trumpai primename žaidimo eigą: visi vaidinantys svečiai išsitraukia lapelius su pasakos veikėjais (arba veikėjus gali paskirstyti vedantysis arba jubiliatas). Žaidimo vedėjas pradeda skaityti (sekti) pasaką, o visi svečiai – pasakos veikėjai turi vaidinti tai, ką skaito pasakotojas. Dar sugalvojome tokią sąlygą, kad kai vedantysis skaitydamas pasaką perskaito kurio nors veikėjo žodžius, tai tą veikėją vaidinantis svečias turi dar ir pakartoti tai, ką perskaitė vedantysis. Taigi, siūlome jums „Pelenę” suvaidinti taip (beje veikėjų veiksmas yra pabrauktas ir spalva pakeista tam, kad sekant pasaką lengviau būtų orientuotis ir jei veikėjai primirštų, ką reikia daryt, jiems priminti):
Kitą kartą gyveno didikas, kuris, likęs našlys, vedė tokią pasikėlusią moterį, tokią puikuolę, kuri turėjo dvi piktas dukteris. Vyras irgi turėjo dukrelę, tik ta buvo neregėto meilumo ir gerumo: visiem glostė galvas, bučiavo visus iš eilės. Pamotė nekentė Pelenės, liepdavo jai šveisti grindis, valyti svečiams batus, viršininkui įpilti išgerti ir t.t. Pelenės seserys gyveno kambariuose su parketais, turėjo ten pačias geriausias lovas, dažnai viena prieš kitą atsistojusios maivydavosi, mėgdavo aistringai gundyti jaunus nevedusius vyrus – jiems šokdavo striptizą. Darbą pabaigusi Pelenė glausdavosi savo draugui …….. į petį, sėsdavo jam ant kelių ir į ausį tyliai verkdavo. Kartą karalaitis kėlė balių ir į jį kvietė visą kaimo gaują. Pelenė blogąsias seseris aprengė, sušukavo ir padažė. Sesės jos paklausė: — Pelene, gal ir tu norėtum eiti į balių? — Ai panelės, jūs tik tyčiojatės iš manęs: tai ne man. — Tavo teisybė, juk žmonės juoktųsi, pamatę tave tokią baisią einant į puotą. Tu pažiūrėk kaip atrodai. Ir sesės žiauriai garsiai nusijuokė. Kai atėjo diena vykti į balių, visa šeima išvyko, o Pelenė pravirko vėl ant geriausio draugo ……… peties. Jos krikšto motina, radusi ją verkiant, klausė, Kas yra, kas yra dura? — Aš norėčiau… aš norėčiau… Jos krikšto motina, kuri buvo fėja klausė, ar Pelenė norėtų eiti balių ir davė jai išgerti, kad ji neliūdėtų. Pelenė išgėrusi pamanė, kad būtų šaunu vykti į balių ir iš laimės pašokdino nuo kairės pusės sėdintį trečiąjį asmenį. Fėja savo beisbolo lazda mostelėjo Pelenei per galvą ir parūpino karietą, arklius, vežiką ir padėjo Pelenei apsirengti gražia suknele. Pelenei nuvykus į balių karaliaus sūnus išlėkė Pelenės pasitikti, pabučiavo jai ranką ir pakėlęs ją ant rankų nunešė į salę, kur visi buvo susirinkę. Karalaitis Pelenę baliaus eigoje išvedė šokti. Pelenė pradėjo šokti ančiukų šokį, o Karalaitis susinervavęs nuėjo parūkyti. Karalaitis rūkydamas lauke pamatė iš salės išbėgančią Pelenę. Pamanęs, kad Pelenė nenori su juo permiegoti, pradėjo ją vytis, bet pavyti negalėjo, kadangi ji buvo su bucais Adidas. Pelenė bėgdama pametė vieną savo bucą, kurį princas paėmė ir užsikišo užantin. Pasibaigus puotai Karalaitis ieškojo kam priklauso bucas. Pradėjo matuoti bucą princesėms, paskui kunigaikštytėms ir visoms kaimo merginoms, bet vis netiko. Atnešė tą batą abiem blogosioms seserims, tačiau bucas joms netiko, o Pelenė, žiūrėdama, pažino savo bucą, nusižvengė ir tarė: — Asilai, ką darot, tai mano bucas jomajo. Maukit man ant kojos tą bucą. Pabandžius uždėti bucą, jis Pelenei tiko. Karalaitis, pamatęs, kad dar niekada nėra matęs merginos su tokiais gražiais bucais, nusprendė, kad Pelenė turi būti jo žmona ir ją apkabino, pabučiavo ir jai pasipiršo.
Keletas patarimų: geriausiai, kad vaidintų vien vyrukai, nes jiems kai kurios pasakos užduotys sukelia šiokių tokių juokingų nepatogumų. Jei turime perukų, dar kažkokių kitų atributų, būdingų pasakai, tai tik nuo to smagiau visiems. Būtų gerai, kad vedantysis t. y. tas, kuris skaito pasaką, skaitytų naudodamasis mikrofoną. Tiesiog geriau visiems girdėti. Sėkmės 🙂